LT. Kažkada tiesiog gulėjau, suskaičiavau ir užsirašiau: 9 metai – 241 kelionių Azijoje diena (hmm, beveik 8 mėnesiai!), 15 išmaišytų tolimų šalių, 61 skrydis, 102 skirtingi nakvynių namai ir 31 naktis palapinėse, laivuose, traukiniuose, autobusuose, stotyse ar tiesiog gatvėje.  O kur dar žygiai į kalnus, kelionės Lietuvoje ir Europoje, žygiai žiemą...

Kartais kai pagalvoji... juk kenčiau karštį ir šaltį, neišsimiegodavau, nesiprausdavau, laivų deniuose, ant kietų traukinių ir autobusų sėdynių, palapinėse sniege praleidau ištisas savaites. Keliaudamas keletą kartų stipriai sirgau (karštinės, apsinuodijimai), ir koją grįžus namo operuoti reikėjo (nukrapštytas spuogas Indonezioje = stafilokokas ir 17 apsilankymų pas chirurgus), ir iš visokių keistų situacijų su vietiniais, transportu ar orais suktis teko. Daugelis galvoja, kad kelionės – tik malonumas, bet taip tikrai nėra (paskaitykite http://etramping.com/unglamorous-side-travelling/ - dievinu šią žinutę:). Tikros kelionės yra darbas, tad, paklaustumėte,  kam viso to reikia?

Pirmiausia tam, kad padėčiau klajokliui esančiam manyje, tam pirmapradžiam žingeidumui. Kelionės yra lyg maistas, be kurio mano smegenys negali gyventi. Tiesa, akivaizdu, kad žingeidūs žmonės klajoja ne tik žeme – jie klajoja kasdien savo svajonėse  ieškodami ko nors naujo, pvz., mokydamiesi kalbų, skaitydami knygas ir darydami dar daug keistų dalykų. Kaip ir klajoklių gentys, keldamosis iš vienos vietos į kitą, „nes reikia“ – dėl naujų ganyklų plotų, vandens, šiltesnės žiemos ar vėsesnės vasaros, keliaujame taip pat „iš reikalo“, nes smegenys prašo įššūkių, jausmų ir prisilietimų prie tolių, prie neatrastų dalykų, prie nežinomybės.

Dažnai skaitau ir girdžiu, kad kelionės padeda „pabėgti nuo kasdienybės“ ar nuo kažkokių „šio gyvenimo problemų“, tačiau man taip niekada nebuvo. Niekur niekada nebėgau. Turiu savo namus ir labai juos myliu. Kelionės paprasčiausiai mane sugrąžina į tai, kuo visada buvome – klajokliais ir ieškotojais.

Antra, sutikime, kad smagu turėti hobį, kuris tau labai patinka, kad laisvalaikį praleidi tikslingai (na, dabar sėdžiu ir rašau, o ne žiūriu televozorių:). Ir kai kuri planus ateičiai, kai tavo akys dega – tai įkvepia. Be to, pasaulis yra labai didelis, ir ši veikla yra neišsemiama – kaip tik tai, ko reikia tikrai ištroškusiems ir ieškantiems.

Trečia, kaip sako Gaël‘is, tos praėjusios kelionės yra lyg mano meditacijų šaltinis. Būna, kad atsisėdu tamsoje ir pradedu užsimerkęs keliauti jau būtą kelionę nuo pradžios iki pabaigos. Ne tik žengiu žingsnius ir lankau vietas, uodžiu kvapus, bet ir prisimenu sutiktus žmonės, ką jaučiau, ką kalbėjau, ką man pasakojo kiti, ko bijojau ir kuo taip džiaugiausi. Su vienomis kelionėmis užtrunku pusvalandį, o kitoms ir dviejų valandų neužtenka. Ir net tai kartojant niekada nenusibosta, o pramerkus akis būna ramu ir gera.

Ketvirta, kelionės – savęs pažinimo kelias. Jose turiu daugiau laiko apmastymams, iš naujo įvertinu tai, ką man šis pasaulis davė, ką galiu jam duoti pats. Įveikti dideli atstumai, fizinis nuovargis ir kita lova kasnakt primena kaip gera namuose. Būnant toli ir klajojant ilgesys stiprėja, daug jausmų nusidažo ryškesnėmis spalvomis, tačiau tai tuos jausmus išgrynina, lieka tik tikrieji, savrbiausieji.

Ir galų gale, kelionės – juk tai be proto romantiška!:)

EN. Once while lying in bed I counted and wrote down: 9 years, 241 days in Asia (almost 8 months!), 15 far-away countries, 61 flights, 102 hostels, 31 night in tents, ships, trains, buses, stations or simply on the pavement in the street. Not to forget other trips to mountains in Caucasus, treks in Lithuania and Europe, winter trips...

When you think... I suffered heat and cold, didn‘t sleep, was dirty, on ship decks, hard train beds and bus seats, in tents and in snow have spent weeks. Few times I was seriously sick (flus, food poisoning), had leg surgery (scratching off small pimple = staphylococcus infection and 17 visits at surgeons), and had other weird situations with locals, transport and weather. Many think traveling is only pleasure. Well, forget it, real traveling is a hard job (just check the dispatch http://etramping.com/unglamorous-side-travelling/ - I love it:). So, finally you might ask why we do this?

Firstly, I travel to help the nomad living in me, that primeval inquisitiveness. Travels are like food, without it my brain cannot live. Well, I am strongly convinced inquisitive people not only travel on land – they travel in their dreams looking for something new. They study languages, read books and do all sorts of other strange things. Like nomads who move from one place to another to satisfy their needs – “refresh” animal pastures, find new water wells, get wind protection or cozier winters, we travel also because we need it – our brain demands new challenges, feelings and touches to something that is distant, undiscovered, unknown.

I often read and hear that people travel to “run away from routine“ or “get rid of problems” but that never happened to me. I never ran away. I have my home and love it very much. Travels simply get me back to our roots – being nomads and discoverers.

Secondly, let‘s agree it‘s cool to have a hobby you enjoy a lot, when you spend your time purposely (heh, I sit and write now instead of watching TV:). When you have plans for nearest and distant future, when your eyes burn – that inspires. To add up to this, the World is endless and such hobby is as well. Exactly what thirsty and searching people need.

Thirdly, like Gaël noticed, journeys become our meditation. It happens I sit in the dark, close my eyes and start going through one of the journeys. Not only I go and see places, I also smell, talk to people, remember what I felt and said, what others told me, what were my fears and joys. Some journeys last half an hour, others might last hours. I never get bored, and when I open my eyes I feel calm and brimful.

Fourth, travels are the way of self-cognition. There you have much time to think things over, reevaluate your life, and define your future input to the well-being of this world. Huge distances, physical tiredness and different bed each night makes you home-sick. Being far away increases longing, feelings acquire different colors, they purify and only the real, most important colors remain.

And finally... journeys, ah, they are mind-blowingly romantic!:)