LT. Labai smagu, kad žiemos žygių tradicijos toliau tęsiasi. Ir tai jau buvo 7-oji tokia „šalta“ mano kelionė per beveik 4 metus. Jose taip pat pabuvojo net 7 žmonės, taigi entuziastų ratas, nors ir negreitai, plečiasi:) Šįkart tai pirmą kartą vyko užsienyje – Latvijoje. Susirinko kompanija (Giedrius, Tadas, Tutas ir aš), kuri beveik tuo pat metu 2012-aisiais su dviem šaltom nakvynėm keliavo aplink Čičirio ežerą.
Taigi išvažiavome trečiadienį, lapkričio 19, šiek tiek po piet, ir Ventspilyje buvome apie 7 valandą. Apsistojome tikrai puikioje vietoje, pačiame Ventspilio centre. Žiemą čia pakankamai tuščia, kainos nedidelės, ir keturiese susimesti 50 Eurų dviejų kambarių apartamentams Zalais naminš su virtuve ir mediniu balkonu senamiestyje tikrai nėra dideli pinigai. Tadas net nebenorėjo į žygį:) Pavakarieniavę kiniečių restorane priešais ir nusipirkę pusryčius, kritome miegoti.
Pirmą rytą leidome sau pamiegoti ir išžygiavome apie 10 valandą. Mūsų tikslas – Kolkos iškyšulys, už ~90 km, kuriems įveikti turėjome 3,5 dienos tikrai nemažai pasikrovę. Pirmą dieną visiškai tuščiais miškais nužygiavome ~25 km ir „įvykdėme planą“. Žygiuoti baigėme apie 7 vakare, tad visi buvo ganėtinai pavargę. Nuotaiką praskaidrino arbata, karštas maistas ir Tado siurprizas prieš einant gulti (visi turėjome pasiruošti po vieną) – „Malūnininkų“ buteliukas ir ištraukos iš Naujojo testamento, kurios buvo pažadėtos ir kitiems vakarams:) Kadangi jau prieš sustojant buvo tamsu ir drėgna, snyguravo, sunku buvo suprasti, kur tiksliai buvome apsistoję, tačiau tai tikrai buvo prie jūros, nes indus naktį ploviau su išmestais maurų kamuoliais ir jūros vandeniu. Dievinu vakare nusiprausti kojas, tad tą taip pat padariau – vaje, koks vanduo šaltas.
Kitą rytą kėlėmės nerangiai ir pramiegoję žadintuvus. Kažkodėl nė vienas iš jų nesuveikė. Jau buvo prašvitę, tad miegojome net 12 valandų. Išlindau iš palapinės – aplinkui balta balta. Giedrius padėjo ruošti pusryčius, kiti tvarkė palapines. Tuto siurprizu tapo Latvijos himnas, kurį turėjom padeklamuoti (na taip, dainuoti mes jo nemokėjom) pajūry. Geras. Išjudėjome vėl apie 10. Žiemom sunku, nes dienos trumpos, ir kai reikia daugiau nueiti, turi pasitempti, tačiau kaip gi keltis kasryt, kai dar tamsu? Tądien nuėjome irgi apie 25 km, pirmuosius beveik pusę – pajūriu, likusius pelkėtais miškais ir tamsoje:) Pajūry sutikome daug žvejų, gaudančių plekšnes. Tiesiog nuo kranto. O visur kitur ėjome tik per gūdžius miškus ir mažus apleistus kaimus su keliom trobom. Per pietus ištraukiau savo siurprizą – espresso virduliuką, kurį tempiau visą kelionę. Nežinau, ar visi liko patenkinti geriausia pasauly kava, bet dėl aparato tai tikrai buvo nustebę. Vakare, jau tikrai pavargę, praktiškai pasiekėme dienos tikslą, kuriuo buvo pakabintas beždžionių tiltas per Irbės upę. Tadas išties virtuoziškai laviravo su savo „Open street map“ per miškų keliukus, kurių tikrai „normaliame“ žemėlapyje neturėtų būti:) Bet buvo!
Šeštadienio rytas buvo sunkus. Ir šaltas bei drėgnas. Giedrius iš vakar buvo prisitrynęs kojas ir situacija neatrodė gera. Kitiems taip pat buvo sunku. Pradėję eiti judėjome labai lėtai. Pūslių daugėjo. Galiausiai, išėję į pagrindinį kelią ir pavalgę pietus pasiekėme Mazirbę, nemažą kaimą net su kultūrnamiu, ir nusprendėme, kad neverta kankintis, nes ropojome kaip karkvabaliai – kelionę baigėme nuėję ~65 km Mazirbėje, kur nusipirkome vandens ir alaus, ir dūmėme į kopas pasistatyti palapinės. Naktis buvo giedra ir šalta, bet pajūris su žvejais ir jų laužais naktį bei tolumoje į Rygos įlanką įplaukiančiais laivais, atrodė labai gražiai.
Kitąryt beliko ilga ilga kelionė namo. Vasarą kursuojantis autobusas iš Kolkos į Venspilį žiemą nevažiuoja, tad vietoje šio maršruto, atsikėlus ir pavalgius, mums teko nuvažiuoti į Kolką (išties labai gražus miestelis su nuostabiu pajūriu), tada kitu autobusu – į Talsi, ir tik iš jo į Ventspilį, taigi 70 km tiesų atstumą Kolka-Ventspilis keliavome per aplinkui 8 valandas:) Lietuvoje, namuose, buvome tik 2 valandą nakties, ir kitą dieną darbe beveik miegojau:)
Pabaigai noriu padėkoti visiems žygio dalyviams už puikią nuotaiką, kuri nesubjuro net ir itin sunkiais momentais, kad viso žygio metu buvome tikra komanda. Tadas net davė Giedriui, kai jam buvo sunku, savo numylėtuosius bėgimo batus:) O ir Latvija juk – nuostabi šalis, su labai atlapaširdžiais ir linksmais žmonėmis, vienu žodžiu, mūsų braliukais. Taip pat, tikriausiai kartosiuos, žiemos kelionės – nuostabi patirtis, ir visi turėtų tai išbandyti. Kad galėtum išgyveni tokiomis sąlygomis, reikia daug išmokti, daug kam pasirįžti, o tokios patirtys leidžia kitaip įvertinti namų šilumą ir kitus patogumus, į kuriuos kasdien nekreipiame jokio dėmesio. Jei paklaustumėte, ar tokie lietuvių desanto žygiai užsienyje vyks ateityje, drąsiai pasakysiu – taip!:) Iki greitai ir pasigėrėkite nuotraukomis apačioje.
EN. Great that winter trekking traditions go on. It was my 7th such “cold” trip during almost 4 years. 7 people joined these adventures, means enthusiast circle expands slowly but surely:) This time was the first time when it happened not at home – we trekked in Latvia. We, Giedrius, Tadas, Tutas and me, did this already once in 2012 and walked around Čičiris lake with two overnights.
And so, we left on Wednesday, 19th of November early in the afternoon and were in Ventspils at around 7 pm. Great hotel Zalais Naminš in the old town (two big rooms, long wooden balcony for barbeque, shower and kitchen for Eur 50 only!) means great start. Tadas was so happy he even didn’t want to leave:) After late dinner in Chinese restaurant just in front of our door we rushed to bed.
Morning didn‘t start early and we left only at 10. Our goal – cape Kolka ~90 km away. We had roughly 3,5 days to cover this distance quite heavily loaded. During the first day over dense forests we covered ~25 km and everything went according to plan. Tent went up at 7, few hours after dark, and everyone was tired. In the end everything was fixed by hot meal, tea and Tadas’ surprise (everyone had to have one:), a bottle of Malūninkų and extracts with comments from the New Testament. A promise was made to read it every evening! As it was dark and was half snowing half raining when we stopped for the night, it was quite difficult to know where exactly we were but sea was near and I washed dishes there (sea-weeds are good sponges, you should try it). It is also a good feeling (at least for me) when I have no chance to go to shower, simply to wash my feet before going to sleep. I did this also, although the water was crazily cold.
Next morning we overslept. Alarms didn’t go on. It was dawning and we slept for 12 hours. When I got out of the tent, everything was covered with snow. Giedrius helped to prepare breakfast, others did tents. Tutas took out his surprise – Latvian National Anthem on the sea-shores of Latvia. Great! We couldn’t sing it but at least recited loudly together. Once again we left at 10. It is not easy in winter – days are short, so when you have to walk far you have to work really hard. But once again how to get up when it is still dark outside? That day we also covered 25 km, half of them walking on the beach, the other half – in swampy forest and darkness:) The weather was not too cold but it was drizzling all day. Interestingly, whole beach was full of fishermen fishing for plaices directly from the shore. During dinner I finally took out my surprise – Espresso kettle. Don’t know if everyone was satisfied but at least they were really surprised:) In the evening we almost reached our targets – put up the tent near the old hanging bridge over Irbe river. Tadas did great job guiding us with his “Open street map” and GPS over shabby roads that really shouldn’t appear in normal maps:) Well, they were on ours!
Saturday morning was difficult. Cold and humid. Giedrius had blisters on his feet from yesterday and situation didn‘t seem too good. Others also struggled and after starting we moved on very slowly. More blisters came:) Finally after reaching the main road and having dinner we reached Mazirbe, small main village before Kolka. It was not easy but we had to take a decision to stop here after walking 65 km in total. As we stopped earlier we bought some water and beer (first small shop in 3 days), and put up a tent in the dunes with sun still up. The night was cloudless and cold but seaside with fishermen, their fires and ships approaching Riga‘s bay far in the horizon looked really majestic.
The next morning only long trip home was left. In summer you can reach Ventspils from Kolka by direct bus but in winter it is canceled, so we had to go round through Kolka (what a village, what a beach!), then Talsi, and only then to Ventspils. So it took us 8 hours to drive 70 direct km Kolka-Ventspils on the alternative route. We were at home in Vilnius only at 2 o‘clock at night. Monday at work was... sleepy:)
To finish the story I want sincerely to thank all participants for great moods even during hardest moments. We were a real team at all times. Tadas even gave Giedrius, when his feet were bad, his super-duper running shoes:) And Latvia… is a wonderful and beautiful country with its open-hearted people, our brothers Latvians. I’ll probably repeat myself but traveling in winter is a great experience itself which should be tried by everyone. To survive and travel in such conditions one needs to learn much and really devote himself to reach the goal. Experiences like those give good opportunity to re-evaluate commodities that are default at home. If you’d ask whether we comeback to such trips in the future, I’d say yes without any doubt! See you soon and enjoy photos below!
Saulius
