LT. Kinija kaip visada nuostabi, bet Kinija yra nebe tokia, kokia ji buvo, kai per ją keliavau 2006-aisiais. Pasikeitė daug kas: miestuose gatvės, kurios tuometu buvo tamsios, dabar šviečia „Louis Vuitton“ ir „Prada“ reklamomis, kiekvienas turi milžinišką išmanųjį telefoną, Pekine dviratis – daugiau išimtis nei taisyklė (tik prisiminkite tą dainą „Nine million bicycles in Beijing“), nes juos tikriausiai pakeitė automobiliai, vietinių turistų turistinėse vietose dabar daug daugiau nei užsieniečių, o visus didžiuosius miestus baigia sujungti greitųjų traukinių (angl., bullet trains) tinklas. Nepaisant viso to didelio masto ir žengimo į priekį, Kinija neabejotinai susiduria su daug daug iššūkių. Ir man jie bei jų analizė buvo labai įdomūs. Tad pakalbėkime apie juos.
Pirmiausia, privačiame sektoriuje kainos per tuos 8 metus yra išaugę 2-3 kartus, ir žmonės skundžiasi, kad Kinijoje gyventi darosi labai brangu. Nenustebkite – bet kuriame didmiestyje parduotuvėse ir populiariose kavinėse mokėsite tiek, kiek ir Lietuvoje ar net daugiau. Žinant, kad tik nedidelė dalis ir tų pačių didmiesčių gyventojų uždirba daugiau nei 200-300 dolerių, suprasite, kad pragyventi nėra lengva. Kinija taip pat pereina milžinišką urbanizacijos transformaciją – aplink miestus statomas beprotiškas kiekis 40-50 aukštų daugiaaukščių, kuriuos pamatęs nesupranti, kaip ten įmanoma gyventi, kai, pvz., kai kuriuose namuose net nėra lifto. Tai vis vyriausybės programos, siekiančios iš varganų kaimo vietovių priverstinai kelti žmones į miestus. Galite tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi iš kaimo staiga į tokį daugiaaukštį šalia multi-milijoninio miesto perkelta senutė. Įdomu tai, kad visgi daugelis tų namų yra senokai pastatyti ir tušti – sklinda kalbos, kad per šias statybas išgryninama daug juodų pinigėlių... Dar vienas dalykas, kuris labai pastebimas – įvairios infrastruktūros, žmonėms uždirbant šiek tiek daugiau, nebesugeba jų aptarnauti. Sakykime, pabandykite gauti bilietą traukiniui iš Pekino į Xian‘ą prieš 5 dienas – jokių šansų, nes jie visi seniai išpirkti, ypatingai miegamos vietos. Pabandykite užeiti į viešbutį ir rasti jame laisvą vietą, jei neesate iš anksto užsisakę – taip pat bus labai sunku tokį rasti. Arba ateikite į stotį atsiimti jau užsisakyto bilieto. Jei eilėje prastovėsite „tik“ 1 ar 2 valandas, tai jums tikrai pasisekė. Ir priežastys yra visiškai suprantamos – Kinijoje tiesiog labai daug žmonių. Tą sako ir patys kiniečiai, ir vis mini vieną seną posakį „žmonių kalnai, žmonių jūros“. Nepaisant milžiniškos plėtros, galima atlikti paprasčiausius palyginimus: pvz., prancūzų SNCF, turinti 67 mln. gyventojų, operuoja ~550 TGV (greitųjų) traukinių, tuo tarpu Kinijos CRH šiuo metu turi 1050 tokių traukinių (tiesa, jie taip pat pagaminti konsorciumų su vokiečiais, prancūzais, japonais ir kanadiečiais), tad paprasta paskaičiuoti, kad norėdami pasiekti prancūzų mobilumo lygį, kiniečiai turėtų turėti >11000 tokių traukinių. Gal ir primityvus palyginimas, bet iš jo suprantama, kad tai vargiai įmanoma, nes reikia infrastruktūros, kuria jie galėtų efektyviai važiuoti, jau nekalbu apie kiniečio ir prancūzo galimybes nusipirkti tokio traukinio bilietą, tad... Taip pat labai nustebino pakankamai apolitiškas jaunimas – daugeliui žmonių šiuo metu rūpi tik pinigai, ir tradicijos po truputuką nustumiamos į šalį. Valdžia ir televizijos keiksnoja Ameriką, bet kiekvienas jaunas žmogus paklaustas išsiduoda „geriau išvažiuoti į Ameriką, čia nėra ko veikti“, ir apie tai kalbama nesislepiant, pakankamai atvirai. Gatvės pilnos užsienietiškų parduotuvių ir prekių, kiniečiams likę tik arbatos, cigaretės, rankdarbiai ir restoranai. Galbūt žmonės nėra suinteresuoti imtis ko nors rimtesnio, nes Kinijoje iki šiol nėra nuosavybės, t.y. visas nekilnojamas turtas ir verslai priklauso valstybei, o tau jie yra atiduoti tik kuriam laikui „pasinaudoti“? Nustebino ir tuščios automagistralės (pvz., Huaihua-Guilin‘as) – jos labai geros, bet mokamos, ir tikriausiai todėl jomis važiuoja tik nedaugelis.
Neabejoju, kad Kinija, būdama tokia didelė ir, nors ir kitokia, labai aštriai susidurs su mūsų, vakarų civilizacijos sunkumais, ir tai labai akivaizdu jau ir dabar, tačiau pakeliauti šioje šalyje labai verta, nes ji didelė, graži, vis dar labai istoriška, joje daug žingeidžių ir gerų žmonių. Kadangi tai buvo mano antroji kelionė per Kiniją, labai smagu vėl buvo sugrįžti į Xian‘ą ir Pekiną, vėl aplankyti Qin Shi molinę kariuomenę ir Uždraustąjį miestą ir Didžiąją Kinų sieną. Taip pat mums labai patiko Chengdu, nes Kinijoje žmonės santūrūs, o čia atsipalaidavę ir linksmi, be to, Chengdu – pandų sostinė, o šalia esantis Leshan‘as turi didžiausią (70 m) uoloje iškirstą Budos statulą. Mums šiek tiek nepasisekė, kai negalėjome aplankyti Hunan‘o įžymybių Fenghuang‘o ir Zhangjiajie, nes viską buvo užlieję baisūs potvyniai, tačiau abu su Sandra ištvėrėm ilgiausią kelionę gyvenime viena transporto priemone – and sėdimų kėdžių dėl potvynių traukinyje iš Chengdu į Huaihua praleidome 31 valandą (vietoje 14) be galimybės išlipti:) O po to sekė didelis iššūkis – Huaihua, kuriame nebuvo elektros ir visi traukiniai buvo sustabdyti, blaškiausi 2 dienas ieškodamas kaip ištrūkti toliau ir neprarasti visų traukinio bilietų, kuriuos turėjome. Patikėkite, nebuvo lengva, kai niekas nekalba angliškai, ir nustebsite, kai pasakysiu, kad labai pravertė japonų kalbos žinios ir telefoninis kinų kalbos žodynas. Mano patirtis kelionėse taip pat buvo labai svarbi. Tiesą sakant, Huaihua labai pavargau, bet „kaifavau“, kai smegenys virė ieškant išeities. Ir kas sakė, kad keliaujant per Kiniją ,,avarinių situacijų" nebūna? Taip pat labai džiaugėmės aplankę Guilin‘ą ir jo apylinkes – Li upę su stulbinančiais smiltainio kalnais, Yangshuo miestelį ir Nendrės Fleitos olą tikrai verta pamatyti. O maistas čia... jis tikrai nuostabiausias Kinijoje – vien ką reiškia jūros gėrybių karštas puodas (angl., hot-pot), kurį gausite bet kur Guilin’e! Tad jei turite galimybę, tris savaites atostogų ir noro, būtinai tuo pasinaudokite ir aplankykite šią nuostabią šalį! Kaip ir visada, kelionės maršrutą rasite čia, o apačioje – statistiką ir nuotraukas. Pasigrožėkite ir iki greitai!
EN. China is amazing but it is not China it was back in 2006. Changes are more than visible: streets that were dark now full of “Louis Vuitton” and “Prada” neon lights, everyone has a giant smart-phone, Beijing got rid of most bicycles (just remember that song “Nine million bicycles in Beijing”), probably people hopped onto cars, local tourists make 99 % of total, biggest cities are interconnected with bullet train lines. Huge leap forward but challenges are also immense, and very interesting to me. Let’s have a look at least at few of them.
First, prices in private sector rose 2-3 times in past 8 years. People are not happy about that, they say China is expensive for them. Don’t be surprised in shops and cafes in popular places to pay same like in Lithuania or even more. Knowing that not so many working in cities earn more than $300, it is obvious why living is not easy. China is also going through great urban transformations – around cities government builds thousands of 40-50 floor apartment blocks. Hard to live there – those buildings look quite horrible and, some of them don’t even have elevators. Governmental programs to move people from poor countryside to cities. Just try to imagine an old lady from countryside living in such building in multi-million people city. Interestingly, most of the new blocks are empty. Word says these projects help to make black money whiter… Another thing that is very visible is that yes, people earn more but infrastructure fails to serve them. Let‘s say you try to get train-ticket Beijing-Xian 5 days before departure – few chances, everything is sold out long time ago, especially sleepers. Try simply to enter a hotel and get a room without pre-booking – everything is overbooked or full. Or come to the station to get your pre-ordered ticket. A 1-2 hour queue is peanuts. Reasons for that are clear – China is a crowded country, very crowded indeed. Chinese also always point that out. „People mountains, people seas“, they say. Development projects are immense in China but you can make simple comparisons: France has 67 million people and its SNCF operates 550 TGV trains, while China’s (1,35 billion people) CRH now has 1050 bullet trains (and yes, they are produced by consortiums with Germans, Canadians, Japanese and French), so it is not difficult to calculate China needs >11000 such trains to achieve “French bullet-train mobility”. Might be a primitive example but one can understand what I say. And it is hardly possible because you have to build an infrastructure to let those bullets effectively go, I don’t even talk about the ticket price difference for French and Chinese here… Also I was surprised by quite apolitical youth – many talk and think only about money and traditions sadly are not so important in this context. Government and TV is hitting on USA but when I talked to young people, almost everyone surprisingly said “it is better to leave to USA, here‘s nothing to do“. No one is hiding, they say it quite openly. Streets are full of foreign shops and products, seems that Chinese have only tea, cigarettes, crafts and restaurants left. Maybe people are not interested in doing something more serious because you still don’t have private property in China, i.e. everything belongs “to the people”? Empty very good highways (like Huaihua-Guilin) are also a strange thing, although when you think, they are all paid, so probably not many want to take them.
I have no doubt that China being so vast, although different, will face many challenges Western cultures and countries are facing. It is already happening but to travel in this country is a must. It is big, beautiful, has everything from mountains to flats, jungle and seas, hundreds of different tribes and cultures, and last but not least, people are inquisitive and kind. It was my 2nd trip over this country and I was very happy to return to Xian and Beijing, once again to visit Qin Shin Terra-Cotta army, Forbidden City and Great China Wall. We also liked Chengdu and its surroundings very much because people everywhere else in China were modest but here they were relaxed and smiling. Moreover, Chengdu is the Panda bear bastion and nearby Leshan has biggest in-stone-carved Buddha in the world (70 m tall!). We were a bit unlucky not to visit Hunan’s Fenghuang and Zhangjiajie because of huge floods but this is how we with Sandra endured (oh yes!) longest trip in our lives, mine too, 31 h in train Chengdu-Huaihua having only sitting places and with no chances to get off because of flooding:) And then a big challenge to get out of Huaihua followed. No electricity, all trains stopped. Ran around for 2 days to find a way out and not to loose all train tickets we had. Believe me, was not easy – no English in Huaihua. Japanese and smart-phone Chinese dictionary helped a lot. My experience in such situations helped too. To say truth, I got really tired with my brain boiling while trying to „invent“ the way out but my heart was celebrating all of that! Who said China cannot offer challenges? We were also very happy to visit Guilin and its surroundings – River Li with crazy landscapes, town of Yangshuo, Reed Flute cave… And the food in Guilin, I am sure, is one of the best in all of China. Just try sea-food hot pot and you’ll understand what I am talking about:) So, if you have ~3 weeks for holidays and will, don’t miss this wonderful country! Like always, our route is here, and below you’ll find statistics and photos. Have a look and see you soon!
Pirmiausia, privačiame sektoriuje kainos per tuos 8 metus yra išaugę 2-3 kartus, ir žmonės skundžiasi, kad Kinijoje gyventi darosi labai brangu. Nenustebkite – bet kuriame didmiestyje parduotuvėse ir populiariose kavinėse mokėsite tiek, kiek ir Lietuvoje ar net daugiau. Žinant, kad tik nedidelė dalis ir tų pačių didmiesčių gyventojų uždirba daugiau nei 200-300 dolerių, suprasite, kad pragyventi nėra lengva. Kinija taip pat pereina milžinišką urbanizacijos transformaciją – aplink miestus statomas beprotiškas kiekis 40-50 aukštų daugiaaukščių, kuriuos pamatęs nesupranti, kaip ten įmanoma gyventi, kai, pvz., kai kuriuose namuose net nėra lifto. Tai vis vyriausybės programos, siekiančios iš varganų kaimo vietovių priverstinai kelti žmones į miestus. Galite tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi iš kaimo staiga į tokį daugiaaukštį šalia multi-milijoninio miesto perkelta senutė. Įdomu tai, kad visgi daugelis tų namų yra senokai pastatyti ir tušti – sklinda kalbos, kad per šias statybas išgryninama daug juodų pinigėlių... Dar vienas dalykas, kuris labai pastebimas – įvairios infrastruktūros, žmonėms uždirbant šiek tiek daugiau, nebesugeba jų aptarnauti. Sakykime, pabandykite gauti bilietą traukiniui iš Pekino į Xian‘ą prieš 5 dienas – jokių šansų, nes jie visi seniai išpirkti, ypatingai miegamos vietos. Pabandykite užeiti į viešbutį ir rasti jame laisvą vietą, jei neesate iš anksto užsisakę – taip pat bus labai sunku tokį rasti. Arba ateikite į stotį atsiimti jau užsisakyto bilieto. Jei eilėje prastovėsite „tik“ 1 ar 2 valandas, tai jums tikrai pasisekė. Ir priežastys yra visiškai suprantamos – Kinijoje tiesiog labai daug žmonių. Tą sako ir patys kiniečiai, ir vis mini vieną seną posakį „žmonių kalnai, žmonių jūros“. Nepaisant milžiniškos plėtros, galima atlikti paprasčiausius palyginimus: pvz., prancūzų SNCF, turinti 67 mln. gyventojų, operuoja ~550 TGV (greitųjų) traukinių, tuo tarpu Kinijos CRH šiuo metu turi 1050 tokių traukinių (tiesa, jie taip pat pagaminti konsorciumų su vokiečiais, prancūzais, japonais ir kanadiečiais), tad paprasta paskaičiuoti, kad norėdami pasiekti prancūzų mobilumo lygį, kiniečiai turėtų turėti >11000 tokių traukinių. Gal ir primityvus palyginimas, bet iš jo suprantama, kad tai vargiai įmanoma, nes reikia infrastruktūros, kuria jie galėtų efektyviai važiuoti, jau nekalbu apie kiniečio ir prancūzo galimybes nusipirkti tokio traukinio bilietą, tad... Taip pat labai nustebino pakankamai apolitiškas jaunimas – daugeliui žmonių šiuo metu rūpi tik pinigai, ir tradicijos po truputuką nustumiamos į šalį. Valdžia ir televizijos keiksnoja Ameriką, bet kiekvienas jaunas žmogus paklaustas išsiduoda „geriau išvažiuoti į Ameriką, čia nėra ko veikti“, ir apie tai kalbama nesislepiant, pakankamai atvirai. Gatvės pilnos užsienietiškų parduotuvių ir prekių, kiniečiams likę tik arbatos, cigaretės, rankdarbiai ir restoranai. Galbūt žmonės nėra suinteresuoti imtis ko nors rimtesnio, nes Kinijoje iki šiol nėra nuosavybės, t.y. visas nekilnojamas turtas ir verslai priklauso valstybei, o tau jie yra atiduoti tik kuriam laikui „pasinaudoti“? Nustebino ir tuščios automagistralės (pvz., Huaihua-Guilin‘as) – jos labai geros, bet mokamos, ir tikriausiai todėl jomis važiuoja tik nedaugelis.
Neabejoju, kad Kinija, būdama tokia didelė ir, nors ir kitokia, labai aštriai susidurs su mūsų, vakarų civilizacijos sunkumais, ir tai labai akivaizdu jau ir dabar, tačiau pakeliauti šioje šalyje labai verta, nes ji didelė, graži, vis dar labai istoriška, joje daug žingeidžių ir gerų žmonių. Kadangi tai buvo mano antroji kelionė per Kiniją, labai smagu vėl buvo sugrįžti į Xian‘ą ir Pekiną, vėl aplankyti Qin Shi molinę kariuomenę ir Uždraustąjį miestą ir Didžiąją Kinų sieną. Taip pat mums labai patiko Chengdu, nes Kinijoje žmonės santūrūs, o čia atsipalaidavę ir linksmi, be to, Chengdu – pandų sostinė, o šalia esantis Leshan‘as turi didžiausią (70 m) uoloje iškirstą Budos statulą. Mums šiek tiek nepasisekė, kai negalėjome aplankyti Hunan‘o įžymybių Fenghuang‘o ir Zhangjiajie, nes viską buvo užlieję baisūs potvyniai, tačiau abu su Sandra ištvėrėm ilgiausią kelionę gyvenime viena transporto priemone – and sėdimų kėdžių dėl potvynių traukinyje iš Chengdu į Huaihua praleidome 31 valandą (vietoje 14) be galimybės išlipti:) O po to sekė didelis iššūkis – Huaihua, kuriame nebuvo elektros ir visi traukiniai buvo sustabdyti, blaškiausi 2 dienas ieškodamas kaip ištrūkti toliau ir neprarasti visų traukinio bilietų, kuriuos turėjome. Patikėkite, nebuvo lengva, kai niekas nekalba angliškai, ir nustebsite, kai pasakysiu, kad labai pravertė japonų kalbos žinios ir telefoninis kinų kalbos žodynas. Mano patirtis kelionėse taip pat buvo labai svarbi. Tiesą sakant, Huaihua labai pavargau, bet „kaifavau“, kai smegenys virė ieškant išeities. Ir kas sakė, kad keliaujant per Kiniją ,,avarinių situacijų" nebūna? Taip pat labai džiaugėmės aplankę Guilin‘ą ir jo apylinkes – Li upę su stulbinančiais smiltainio kalnais, Yangshuo miestelį ir Nendrės Fleitos olą tikrai verta pamatyti. O maistas čia... jis tikrai nuostabiausias Kinijoje – vien ką reiškia jūros gėrybių karštas puodas (angl., hot-pot), kurį gausite bet kur Guilin’e! Tad jei turite galimybę, tris savaites atostogų ir noro, būtinai tuo pasinaudokite ir aplankykite šią nuostabią šalį! Kaip ir visada, kelionės maršrutą rasite čia, o apačioje – statistiką ir nuotraukas. Pasigrožėkite ir iki greitai!
EN. China is amazing but it is not China it was back in 2006. Changes are more than visible: streets that were dark now full of “Louis Vuitton” and “Prada” neon lights, everyone has a giant smart-phone, Beijing got rid of most bicycles (just remember that song “Nine million bicycles in Beijing”), probably people hopped onto cars, local tourists make 99 % of total, biggest cities are interconnected with bullet train lines. Huge leap forward but challenges are also immense, and very interesting to me. Let’s have a look at least at few of them.
First, prices in private sector rose 2-3 times in past 8 years. People are not happy about that, they say China is expensive for them. Don’t be surprised in shops and cafes in popular places to pay same like in Lithuania or even more. Knowing that not so many working in cities earn more than $300, it is obvious why living is not easy. China is also going through great urban transformations – around cities government builds thousands of 40-50 floor apartment blocks. Hard to live there – those buildings look quite horrible and, some of them don’t even have elevators. Governmental programs to move people from poor countryside to cities. Just try to imagine an old lady from countryside living in such building in multi-million people city. Interestingly, most of the new blocks are empty. Word says these projects help to make black money whiter… Another thing that is very visible is that yes, people earn more but infrastructure fails to serve them. Let‘s say you try to get train-ticket Beijing-Xian 5 days before departure – few chances, everything is sold out long time ago, especially sleepers. Try simply to enter a hotel and get a room without pre-booking – everything is overbooked or full. Or come to the station to get your pre-ordered ticket. A 1-2 hour queue is peanuts. Reasons for that are clear – China is a crowded country, very crowded indeed. Chinese also always point that out. „People mountains, people seas“, they say. Development projects are immense in China but you can make simple comparisons: France has 67 million people and its SNCF operates 550 TGV trains, while China’s (1,35 billion people) CRH now has 1050 bullet trains (and yes, they are produced by consortiums with Germans, Canadians, Japanese and French), so it is not difficult to calculate China needs >11000 such trains to achieve “French bullet-train mobility”. Might be a primitive example but one can understand what I say. And it is hardly possible because you have to build an infrastructure to let those bullets effectively go, I don’t even talk about the ticket price difference for French and Chinese here… Also I was surprised by quite apolitical youth – many talk and think only about money and traditions sadly are not so important in this context. Government and TV is hitting on USA but when I talked to young people, almost everyone surprisingly said “it is better to leave to USA, here‘s nothing to do“. No one is hiding, they say it quite openly. Streets are full of foreign shops and products, seems that Chinese have only tea, cigarettes, crafts and restaurants left. Maybe people are not interested in doing something more serious because you still don’t have private property in China, i.e. everything belongs “to the people”? Empty very good highways (like Huaihua-Guilin) are also a strange thing, although when you think, they are all paid, so probably not many want to take them.
I have no doubt that China being so vast, although different, will face many challenges Western cultures and countries are facing. It is already happening but to travel in this country is a must. It is big, beautiful, has everything from mountains to flats, jungle and seas, hundreds of different tribes and cultures, and last but not least, people are inquisitive and kind. It was my 2nd trip over this country and I was very happy to return to Xian and Beijing, once again to visit Qin Shin Terra-Cotta army, Forbidden City and Great China Wall. We also liked Chengdu and its surroundings very much because people everywhere else in China were modest but here they were relaxed and smiling. Moreover, Chengdu is the Panda bear bastion and nearby Leshan has biggest in-stone-carved Buddha in the world (70 m tall!). We were a bit unlucky not to visit Hunan’s Fenghuang and Zhangjiajie because of huge floods but this is how we with Sandra endured (oh yes!) longest trip in our lives, mine too, 31 h in train Chengdu-Huaihua having only sitting places and with no chances to get off because of flooding:) And then a big challenge to get out of Huaihua followed. No electricity, all trains stopped. Ran around for 2 days to find a way out and not to loose all train tickets we had. Believe me, was not easy – no English in Huaihua. Japanese and smart-phone Chinese dictionary helped a lot. My experience in such situations helped too. To say truth, I got really tired with my brain boiling while trying to „invent“ the way out but my heart was celebrating all of that! Who said China cannot offer challenges? We were also very happy to visit Guilin and its surroundings – River Li with crazy landscapes, town of Yangshuo, Reed Flute cave… And the food in Guilin, I am sure, is one of the best in all of China. Just try sea-food hot pot and you’ll understand what I am talking about:) So, if you have ~3 weeks for holidays and will, don’t miss this wonderful country! Like always, our route is here, and below you’ll find statistics and photos. Have a look and see you soon!
Statistika | Stats:
LT. Trukmė: 20 d.; pagrindinės aplankytos vietos: 10; skirtingos nakvynės: 7; transportas: traukiniai, autobusai, automobiliai; ilgiausia kelionė: Chengdu-Huaihua = 31 h viename traukinyje; traukiniais: 4900 km, autobusais: 500 km, skrydžiai: 4, 14000 km.
EN. Duration: 20 days; sites visited 10; overnight places: 7; transport: train, bus, car; longest journey: Chengdu-Huaihua = 31 h in one train; trains: 4900 km, buses: 500 km, flights: 4, 14000 km.
LT. Trukmė: 20 d.; pagrindinės aplankytos vietos: 10; skirtingos nakvynės: 7; transportas: traukiniai, autobusai, automobiliai; ilgiausia kelionė: Chengdu-Huaihua = 31 h viename traukinyje; traukiniais: 4900 km, autobusais: 500 km, skrydžiai: 4, 14000 km.
EN. Duration: 20 days; sites visited 10; overnight places: 7; transport: train, bus, car; longest journey: Chengdu-Huaihua = 31 h in one train; trains: 4900 km, buses: 500 km, flights: 4, 14000 km.
