LT. Nekasdien dviračiu apvažiuoji Kuršių marias. Ir šiaip… juk daug kartų esu palei marias žemynu ir per neriją perėjęs pėstute, todėl dviračiu – neįprasta, lyg sugreitintame kine, tačiau vistiek žiauriai smagu. O ir persikėlimas laivu per marias iš Mingės į Nidą yra tikrai to vertas. Plazdant Lietuvos vėliavai ir šokinėjant per bangas (o taip, mariose jų būna net kai ir dangumi saulė raičiojasi). Žvelgiant į tuos vandenis, tolius ir horizontus nenorom užplūsta didžiųjų kelionių prisiminimai. Aš jų taip ilgiuosi. Kiekvieną dieną. Nepaprastai myliu tolius ir jūras, putojančius vandenis, tūkstančius kilometrų. Bet ir čia... taip, aplinkui nenardo delfinai, bet tolumoje, kiek dešinėje – milžiniškos Naglio kopos, o tiesiai prieš akis – vos įžiūrimi Nidos kontūrai su mažyčiais nameliais rudais stogais. Kur gi mes? Vietname, Mui Ne? O gal kažkur prie Negyvosios jūros Jordanijoje? Dar nebuvau ten, bet mačiau nuotraukose – labai panašu.
Užlieja melancholija, ją pagilina ir laive pilstomas alus. Bet kaip gera plaukti per bangas! Mezgasi pokalbiai, skamba juokas, bet vistiek, matau, ir mano draugužių žvilgsnis vis kartais sustingsta akimirkai ties horizontais. Galbūt tuo ir nuostabios tos kelionės, kad jose kiekvienas randame laiko sau, savo mintims. Ir tas laikas kitoks. Kartais – tik akimirkos, bet akimirkos, kurios išlieka visą gyvenimą.
Jei kada pabandysite dviračiais aplėkti Kuršių marias, būtinai: apsistokite nakčiai Klaipėdoje ir aplankykite senamiestį, važiuokite šalia Vilhelmo kanalo, aplankykite Drevernos uostą ir papietaukite ant puikių suoliukų ir šalia statomo seno lietuviško laivo, neapsukite Kintų, Mingės – Lietuvos Venecijos, Šturmų su žuvies restoranu ir Ventės rago, kelkitės laivu į Nidą, nakvokite po atviru dangumi, užsukite į Pervalkoje veikiantį puikų bariuką, kur vietoje rūkoma šviežia žuvis ir pilstomas mažųjų aludarių iš Pasvalio alus, neaplenkite Naglio kopų, išsimaudykite jūroje. Galiausiai... nusilenkite visai nerijai ir pamario kraštui tiesiog už tai, kad jis yra, nes daugelis mano nuostabiausių prisiminimų ir yra būtent iš čia. „Be šansų“ nusivilti. Ir nepamirškite – šiuose kraštuose vis dar yra kelių, kuriais dviratis rieda labai sunkiai:)
EN. Round Curonian lagoon on bicycles doesn’t happen every day. I have done paths on spit and land along lagoon several times but on foot, so bicycling feels different – like in a fast movie, yet crazily pleasant. And the ship over the lagoon from Mingė to Nida jumping over waves with our flag on the mast, wow. You look at those waters, distances, and memories of great travels soak into you. Yeah, I miss’em so much. Every day. I am in love with distances, rough seas, thousands of kilometers. But even here… sure, dolphins don’t jump around the boat but far away huge Naglis dunes and Nida contours, match-box-seized houses with brown roofs. Where are we? Vietnam, Mui Ne? Or somewhere at shores of Dead Sea in Jordan? I haven’t been there yet but had seen photos – looks the same.
Melancholy moves in deepened by served beer. Over the waves! Chatting and laughing all around but you can still sometimes notice friends’ looks fixed to the horizon. Probably this is why traveling is so appealing – we all find moments for ourselves. Moments that might be remembered forever.
If one day you’ll decide to go cycling round Curonian spit, you must: stay for one night in Klaipėda and visit oldtown, cycle along the Wilhelm chanel, visit Dreverna with beautiful harbour and have a lunch there on cosy benches (old-new sip is built there), don‘t forget Kintai and Mingė – Venice of Lithuania, Šturmai with wonderful fish restaurant (rumours say Gerard Depardieu was there), and Ventė horn. Then go on with the ship to cross the lagoon to Nida from Mingė, sleep under the starry sky, visit Pervalka with stunning small bar for fresh smoked fish and beer that comes from North of Lithuania, don‘t miss Naglis dunes and a swim in the sea. And finally... bow to the greater lagoon lands just for the fact that it is there. Most of my best memories come from here. No chance to be disappointed. And don‘t forget – here we still have roads where bike driving is still quite difficult:)
Saulius
